- pavakarė
- pavakarė̃ sf. (34b) Zt, pãvakarė (1) Lkv, Štk, Als, pavãkarė (1) Krš 1. laikas apie vakarą, prieš temstant: Prieina pavakarė̃, kol apsiliuobiam Jnšk. Nu pãvakarės paleido numien Jdr. Po geros pãvakarės rasi i pabengsma mašinavoti (kulti) rugius Slnt. Pavãkarė[je] balsas eina plačiai Žg. Gal pavakarė[je] atsiras tėvas Ėr. Jau pavakarė̃, šiandien visko neužarsi Kt. Kaip tik pavakarė̃, taip ir žudo mane kosulys Vkš. Mažoji pavakarė y[ra] pryš vakarą Šts. Šventą pavakarę, pasiprašiusi motynėlės, nubėgau prie Rugienio Žem. Gelstanti vasaros saulė krypo pavakarėn J.Balt. Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį, padangės net nusidumblojo V.Krėv. Pavakarė̃n oras atšalo Sv. Pavakarėn nueisiu pasišnekėt Dbk. Saulei į pavakarę persisvėrus, išgirdo kažką laiptais nudundant S.Čiurl. Į pãvakarę atvėso oras Dkš. In pãvakarę atakasė duobę Ign. Į pavakarę jau ir šaltis atsimėtėjo Skrd. Nuog kryžiaus est nuimtas pavakarės čėsu PK162. Kai sugėrėm, pardavę teliuką, tai lig pavakariūtėm prabuvom Prng. ^ Ko čia sylyjys smerčio pavakarė[je]! Dr. 2. Pš, Tv, Šts, Jdr žr. pavakariai 1: Skubėkim pjauti, antai jau pãvakarę atneša Šv. Ans nueita ant pãvakarės valgyti J. Bedainuodami nė pavakarės neužsipelnysite I.Simon. Pãvakarei ko nors skanio pataisyk Slnt. ^ Apsidirbo kaip Martynas su pavakare (per anksti suvalgė) Krt. Parlėks gandras, parneš pavakarę Lkž.
Dictionary of the Lithuanian Language.